Žmogus-paukštis
Tai pirmoji Alejandro González Iñárritu komedija, komiškumas kyla iš kondensuoto istorijos tragizmo, pagrindinio herojaus egzistencinio nerimo ir jam besipriešinančios puikybės. Bet turbūt labiau netikėtas yra kardinalus režisieriaus posūkis nuo montažo dėliones primenančių siužetų link vienu kadru nufilmuoto veiksmo imitacijos. Šį kartą jis siūlo ne žaidimą, o tikros, nepermontuotos būties patirtį.
Filmo „Žmogus-paukštis“ idėja ir forma yra neišskiriamos. Veiksmo vieta – senas Brodvėjaus teatras, laikas – trys dienos iki spektaklio premjeros. Jo scenaristas, aktorius ir režisierius Riganas Tomsonas bando susigrąžinti jau išblėsusią šlovę, kurią prieš kelis dešimtmečius jam atnešė superherojaus vaidmuo populiarioje filmų serijoje.
BirdmanOskarą“ kaip geriausias filmas pelnęs „Žmogus-paukštis“ – nebe pirma juosta, sužadinusi žiūrovų norą pažvelgti į teatro ir kino užkulisius. „Sanseto bulvaras“, „Visas tas džiazas“ – apie Holivudą. Dar „Panieka“, „81⁄2“ – tai tik keli pavyzdžiai. Bet, ko gero, svarbiausia, kas išskiria Gonzálezo Iñárritu filmą iš kitų, – atsisakymas ironizuoti. Režisierių labiau nei kritika domino beprasmybę suvokusio individo drama.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai