Filmų recenzijos

„Favoritė“ Režisierius Yorgos Lanthimos, kurio naujausio filmo „Favoritė“ (orig. „The Favourite“) pasaulinė premjera šį ketvirtadienį įvyko Venecijos kino festivalyje, pasisakė už #MeToo judėjimą ir pabrėžė, kad naujos dramos dėmesio centre vaidinančios trys moterys yra atvaizduojamos ne kaip moterys, o tiesiog kaip žmonės. „Daugeliu atvejų moterys yra matomos ar parodomos per vyrų akis, taigi dažnai jos yra atvaizduojamos kaip namų šeimininkės, tų pačių vyrų merginos arba tiesiog trokštami objektai“, – sakė Y. Lanthimos konferencijos metu Venecijoje susirinkusiems žurnalistams, sėdėdamas greta dviejų iš trijų pagrindinių filmo žvaigždžių, Emos Stone bei Olivijos Colman.  „Nors filmo scenarijus buvo parašytas daugybę metų prieš prasidedant #MeToo judėjimui, šis filmas parodo moteris kaip sudėtingus ir nuostabius… žmones“, – pridūrė režisierius Y. Lanthimos. Filmas, kuriame veiksmas vyksta 18 a. Anglijoje, pasakoja apie ryšius tarp Marlboro hercogienės Saros Čerčil (akt. R. We...

„ Žmogus-paukštis “ Tai pirmoji  Alejandro González Iñárritu  komedija, komiškumas kyla iš kondensuoto istorijos tragizmo, pagrindinio herojaus egzistencinio nerimo ir jam besipriešinančios puikybės. Bet turbūt labiau netikėtas yra kardinalus režisieriaus posūkis nuo montažo dėliones primenančių siužetų link vienu kadru nufilmuoto veiksmo imitacijos. Šį kartą jis siūlo ne žaidimą, o tikros, nepermontuotos būties patirtį. Filmo „ Žmogus-paukštis “ idėja ir forma yra neišskiriamos. Veiksmo vieta – senas Brodvėjaus teatras, laikas – trys dienos iki spektaklio premjeros. Jo scenaristas, aktorius ir režisierius Riganas Tomsonas bando susigrąžinti jau išblėsusią šlovę, kurią prieš kelis dešimtmečius jam atnešė superherojaus vaidmuo populiarioje filmų serijoje. Oskarą“ kaip geriausias filmas pelnęs „Žmogus-paukštis“ – nebe pirma juosta, sužadinusi žiūrovų norą pažvelgti į teatro ir kino užkulisius. „Sanseto bulvaras“...

  „Šokėja“  Tokio stambaus kalibro žvaigždė visada būna kiek idealizuota. Niekada joks ekspertas ar prašalaitis nesugeba aiškiai įvardyti, kur realybė, o kur tik mitai. Dėl to drama „Šokėja“ („The Dancer“) ne visai gali vadintis biografine. Ir ne visai drąsu sakyti „sukurta pagal tikrus įvykius“. Be to, ar visada reikia nuplėšti paslapties skraistę grubiai ir žiauriai tikrovės rankai? Kas buvo Loie Fuller ? Pradėjusi savo karjerą kaip teatro aktorė, ji netikėtai nusprendė tapti šokėja. Būdama gerokai dvidešimt plius, kada daugumos kitų kolegių karjera būna įsibėgėjusi. Žinoma, niekas rimtai į tokią „menininkę“ nežiūrėjo. Bet užsispyrusi ir rizikuoti mėgstanti Fuller įrodė, kad yra tikra Menininkė. Iš tikrųjų Loie Fuller buvo labiau išradėja negu atlikėja. Ji visuomet siekė jungti mokslo naujoves su scenos menu. Tad tokie dalykai kaip apšvietimas tiesiai iš po atlikėjo kojų per stiklą, spalvoti filtrai, veidrodžių technologija yra būtent jos nuopelnas. Tik šie šokėjos...

  „ Geroji pusė“ „ Pradžiai – įdomus faktas. „Geroji pusė“(angl. „The Upside“) pasaulį išvydo beveik metais vėliau, nei turėjo. Originali premjeros data buvo 2018-ųjų kovo 9, tačiau juosta buvo nukišta į lentynas, ir tik praėjus daugiau nei pusei metų ją nupirko kita platintojų kompanija, ir filmas pagaliau mus pasiekė tik šiais metais. Kodėl nusprendžiau paminėti būtent tai? Na, nes norėčiau, kad „Geroji pusė“ lentynose ir būtų pasilikusi. „ Geroji pusė“ yra 2011-ųjų metų prancūzų filmo „Neliečiamieji“(angl. „The Intouchables“) perdarinys, kuriame praktiškai identiškai atpasakota originale matyta istorija – turtingas savo galūnių nevaldantis ir gyvenimą invalido vežimėlyje leidžiantis milijonierius Filipas (angliškoje versijoje vaidina Bryan Cranston) ieško sau asistento. Norėdamas paįvairinti pilką neįgalaus žmogaus gyvenimą jis pasamdo per klaidą į darbo pokalbį atklydusį visiškai nekvalifikuotą žmogų iš gatvės Delą (angliškoje versijoje vaidina Kevin Hart). Nors iš pra...